← Atgal į Warsaw Royal Castle Tickets pagrindinį puslapį
Paauksuota reprezentacinė salė Varšuvos Karališojoje pilyje, atkurta po karo niokojimų naudojant išsaugotus fragmentus ir istorinius paveikslus. Galimybė patekti be eilės

Ką pamatyti Karališkosios pilies Varšuvoje viduje

Reprezentacinės salės, Canaletto salė, Senatorių salė ir nepaprastas atstatymas, kuris visas jas vėl sujungė po 1944 metų.

Atnaujinta July 2026 · Warsaw Royal Castle Tickets Concierge komanda

Beveik viskas, ką pamatysite Karališkosios pilies viduje, techniškai yra jaunesnė nei 60 metų — ir būtent šis faktas yra viso apsilankymo esmė, o ne atsiprašymas, kurį reikėtų praleisti. Vokiečiai pilį sunaikino 1944 metais, tyčia ir tiesioginiu Hitlerio įsakymu, o tai, kas stovi šiandien, buvo atstatyta 1971–1984 metais naudojant išgelbėtas nuolaužas ir istorinius paveikslus kaip įrodymus. Štai ko ieškoti, kai jau būsite viduje.

Rekonstrukcija trumpai

1939 metų spalio 4 dieną Berlyne Hitleris asmeniškai įsakė sunaikinti pilį. Vokiečių daliniai vėliau metų metus ją sistemingai išardė — grindys, marmuras, skulptūros ir mūro elementai buvo išmontuoti ir išgabenti į Vokietiją arba saugomi Krokuvoje — kol likęs karkasas buvo susprogdintas po 1944 metų Varšuvos sukilimo žlugimo.

Rekonstrukcija prasidėjo 1971 metais, daugiausia finansuojama savanoriškų lenkų aukų namuose ir užsienyje; iki 1975 metų atstatymo fondas jau buvo pasiekęs 500 milijonų zlotų. Pilies darbuotojai buvo išsaugoję daugybę originalių meno kūrinių, stiuko fragmentų, parketo ir medinių panelių, kol karas nesunaikino pastato, ir tie elementai buvo įrengti iš naujo per atstatymą. Rezultatas — pastatas, kuriame tikra XVII–XVIII amžiaus medžiaga dera su kruopščia modernia rekonstrukcija, remiantis prieškarinėmis nuotraukomis ir paveikslais.

Canaletto salė

Vienintelė svarbiausia salė, padedanti suprasti visą istoriją. Joje saugomi XVIII amžiaus Varšuvos vaizdai, nutapyti Bernardo Bellotto — žinomo kaip Canaletto — garsesnio to paties pravardės Venecijos tapytojo sūnėno. Šie paveikslai yra tokie architektūriškai tikslūs, kad buvo naudojami kaip orientyras atstatant patį miestą, ne tik pilį.

Stovėdami priešais juos, matote ir meno kūrinį, ir kažką artimesnio brėžiniui — įrodymą, leidusį Varšuvai po karo atkurti savo paties panoramą.

Senatorių salė ir Parlamento rūmai

Senatorių salė – tai vieta, kur Didysis Seimas priėmė 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją – pirmąją rašytinę nacionalinę konstituciją Europoje ir antrąją pasaulyje po Jungtinių Valstijų. Tai išties reikšminga Europos politinės istorijos erdvė, o ne vien įspūdingas interjeras.

Maršrutas po muziejų taip pat apima platesnes parlamentines sales ir Jano Matejkos istorinius paveikslus, suteikdamas kontekstą šio pastato šimtmečiams kaip Lenkijos karalių, o vėliau – parlamento, būstinei.

Dažnai užduodami klausimai

Ar kas nors pilies viduje iš tikrųjų yra autentiška?

Taip — nemažai. Pilies personalas išgelbėjo meno kūrinius, stiuko fragmentus, parketo grindis ir medines paneles prieš karo meto sunaikinimą, o šie elementai buvo vėl įrengti per 1971–1984 m. rekonstrukciją kartu su kruopščiu šiuolaikiniu atkūrimu, paremtu istoriniais paveikslais ir fotografijomis.

Kodėl pilis buvo sugriauta?

1939 m. vokiečių pajėgos ją apšaudė, o tada, remiantis tiesioginiu Hitlerio 1939 m. spalio 4 d. įsakymu, pradėjo sistemingai ją ardyti ir grobti. Po to, kai 1944 m. Varšuvos sukilimas buvo numalšintas, likusi struktūra buvo susprogdinta kaip platesnio miesto sunaikinimo dalis.

Kas yra Canaletto kambarys?

Salė, kurios sienas puošia XVIII amžiaus Bernardo Bellotto (pravardžiuojamo Canaletto jo garsesnio dėdės garbei) tapyti Varšuvos vaizdai. Dėl savo architektūrinio tikslumo šie paveikslai buvo naudojami kaip orientacinė medžiaga, kai po karo buvo atstatyta Varšuvos senamiestis ir pati pilis.

Kas atsitiko Senatorių salėje?

Didysis Seimas ten priėmė 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją — pirmąją rašytinę nacionalinę konstituciją Europoje ir antrąją pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Ar viduje yra žinomų dailininkų paveikslų?

Taip — Lanckorońskių galerijoje kabo du Rembranto portretai, priklausantys kolekcijai, kurią 1994 m. piliai padovanojo grafienė Karolina Lanckorońska. Juos lengva praeiti nepastebėjus, jei nežinai, kur žiūrėti.